tesėti

tesėti
tesė́ti, tẽsi (tẽsia, tẽsa, -ė́ja Kp, Slm), -ė́jo K, Rtr, FT, DŽ, KŽ 1. intr., tr. NdŽ turėti jėgų, ištvermės kur būti, ką daryti, dirbti, pajėgti, tverti: Stokholme nebetesė́damas, bėgte išbėgau į Daniją KŽ. Buvo pirminyku bent pusantrų metų, ale netesė́jo Trgn. Kaip da ana tẽsia ČrP. Arkliai kasdie rankoj ir rankoj – gi kur jau tesė̃s Dkš. Tu silpnas, tu netesė́si su visais KzR. Su kokiu nori vyru tesė́siu [dirbti] Švd. Tavo brolis nètesa dirbt to darbo Ss. Dar jis silpnas, netesė̃s plūgo nuvaldyt Vlkj. Kaip te mano rankos tesė́davo tokius darbus dirbt?! Užp. Kaip tamstos ir akys tẽsa? Lkm. Kaip tavo liežiuvis tẽsi?! Ut. Jau nètesa mano jėgos Kt. Jėgos nebètesi dabar dirbt Trgn. Vos tesėjau atsakyti į kapą laiškų Vaižg. Dabar kunigas liepė važnyčiai važiuoti, kaip tik arkliai gali tesėt bėgti BsMtII66. Nebeturiu kojų, negaliu tesė́t ir valgį jam nešiot Užp. Tai aš atgal kiek tik tesė́damas NdŽ. Darbe, prastai pavalgęs, neilgai tesė́si Vžns. Norėjo skrist par balą, ale netesė́jo ir inlėkė balon Ob. Sveikata nètesa jau Lp. Žagrelė tarė, tuos jautelius barė: – Jūs jauteliai baubuoklėliai, jūs man netesė́sit (d.) Smn. 2. intr. būti patvariam, laikyti, egzistuoti: Gurbas da tesė̃s mano amžiui Ob. Nebekokie burlečiai, ale šiąžiem da tesė̃s Ob. Smala žino – kad par taũ rūbai ir nètesa Lkm. | Karalystė be tikėjimo negal tesėti Gmž. Rytuose gi tesėjo persekiojimas, iki baisi liga nesulaužė Galerijaus žvėriškumą Gmž. 3. intr. DŽ1 pakankamai turėti, pakakti išteklių, užtekti ko: Kur čia visiems tesė́si NdŽ. Dievas, Dievas – Dievas kurgi visiem tesė̃s! (priekaištas tiems, kurie dažnai šaukiasi Dievo pagalbos) Km. Iš kur aš tesė́siu visiem saldainių?! Dkš. Uzbonėli ilgakakli, ar tu man tesė́si? DrskD231. Da būčia pamylėjęs, kad bačkelė būt tesėjus ir ryto dienelę LTR(VšR). Tu svirneli šimtakarti, ar tesėsi man? DvD280(Srj). | 4. tr. J laikyti (žodį, pažadą): Per daugybę darbų negali žodžio tesėti rš. Duotą žodį reikia tesė́ti NdŽ. Ką jis pasako, tai ir tẽsi NdŽ. Tesė́tinas žodis BŽ310. Dėl to ejo [dirbti], kad jai butą žadėjo, ale mat tesė́jo, gavo Kp. Teta, žadėjusi paremti Mariją pinigais, pirko namą ir savo pažadų nebetesėjo rš. ^ Žadėta – netesėta rš. 5. tr. K, KŽ padaryti, įvykdyti: Aš tavo norus tesėsiu J. Žmogus ne save nupeikia, tik tai, ko jis nètesi NdŽ. 6. refl. trukti, tęstis: Šitep dar tesė̃sis: tai palis, tai su perkūnija Dg. \ tesėti; atitesėti; datesėti; ištesėti; patesėti; pritesėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • tesėti — vksm. Ką̃ ji̇̀s pasãko, tai ir tẽsi …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • tešėti — tešėti, tẽši, ėjo žr. tėšti 1: Mūsų karvelė jau tẽši – greit pieno bus Lel. Tešėjo tešėjo kelius mėnasius, ė pieno kaip nėr, teip nėr Lel …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tęsėti — tęsėti, tę̃si ( ėja DrskŽ), ėjo intr. Š, Kp vilkėti, nešioti. | refl.: Jy tęsėdavos tuo kvartūku Kp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tesėjimas — sm. (1) K 1. NdŽ → tesėti 1: Ir tesėjimas jo – dirba dirba ir nepavargsta DŽ. Tesėjimas dirbti KŽ. Tu imi abejoti, begu tik iš netesėjimo, iš per didelio sunkumo jaučiai vos vos pakruta ir tokią kančią reiškia Vaižg. 2. → tesėti 3: Balia to miško …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • stovėti — stovėti, stovi (stovia Dv, stovna BzBkXXVII183, stauna K, BzBkXXVII183, BIII163; N, ėja), ėjo K, Rtr, Š; L 1. intr. SD353, H, MŽ, Sut, N, K, LL238, Rtr būti stačiam, laikantis ant kojų, nejudėti, neiti iš vietos: Sėskis, ko stovi! NdŽ. Stoviu,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitesėti — atitesėti, atìtesi, ėjo tr. KŽ, attesėti, àttesi, ėjo K, atatesėti, atàtesi, ėjo Š 1. Q631, OsG88, M, Š išlaikyti, ištesėti (žodį, pažadą): Aš savo žodį attesėjau, kiek man galima buvo KII353. Attesiu žodį R189, MŽ251. Attesėk, ką kalbėjęs esi …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • datesėti — ×datesėti, dàtesi, ėjo (hibr.) KŽ; Ser 1. Klt. žr. ištesėti 1: Jam vėl davė darbo, jėgu datesė̃s, tai nors kiek užsidirbs Krs. Tu nedatesėsi sulig jos Ign. Kaip te kojos datesėdavo – šitiek vaikščiodavom Pnd. Mažas mano viekelis, didis tavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • draskutis — draskùtis, ė smob. (2) 1. žr. draskūnas 1: Tokią krūvą draskùčių (vaikų) negali tesėti dengti Brt. Baisi draskùtė – viską susiplėšė Alvt. 2. žr. draskūnas 3: Tu nelįsk, jis toks draskùtis – akis išplėšys Alvt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpešti — išpèšti, ìšpeša, ìšpešė 1. tr. DP145, R46 išrauti (plaukus, plunksnas): Išpešė sūnus vaikui čielą saują plaukų J. Ataugo plunksnos, kurias jam buvo išpešęs Rp. ^ Iš delno plauko neišpeši Ašb. Pešk velnią, kolei šeriasi, o kai nesišers, tai ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištesėti — ištesėti, ìštesi, ėjo Rtr, DŽ1 1. intr., tr. N, LL24, KŽ užtekti jėgų, ištvermės, ištverti, pajėgti ką daryti, dirbti: Mūsų pusbernis dar neìštesi sulig dideliais darbo dirbti Š. Jeigu aš stosiu su jaunu vyru, neištesėsiu Krns. Jie išmirė,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”